LT  EN 
 
Pradžia Straipsniai Jaunieji mokslininkai: aukšto lygio mokslininkų trūkumas Lietuvoje skatina „pseudomokslą“
Naujienos
Straipsniai
Paslaugos
Nauda
Patarimai
Projektai
Užsakyti
Nuorodos
Įdomu
D.U.K.
Parama
Žalias My Tutor
Nori tapti mūsų komandos nariu?
 
Jaunieji mokslininkai: aukšto lygio mokslininkų trūkumas Lietuvoje skatina „pseudomokslą“
Lietuvoje stinga pasaulinio pripažinimo sulaukusių aukšto lygio mokslininkų tiek iš vietos akademinės bendruomenės, tiek iš užsienio, tad jauni mokslininkai, stokodami autoritetų ir tinkamų vadovų, kartais nukrypsta į „pseudomokslą“, teigia Jaunųjų mokslininkų sąjunga.
 
Sąjungos pirmininkė Vilma Petrikaitė pirmadienį per spaudos konferenciją „pseudomokslu“ pavadino tai, kad nors mokslininkų ir mokslo darbų daugėja, prastėja jų kokybė, mokslininkai „prisirašinėja“ prie straipsnių. Anot jos, šiuo atveju būtų geriau, jei mokslininkų būtų mažiau, bet kokybiškiau dirbančių.
 
Jaunieji mokslininkai sutarė, kad Lietuvos mokslo pasaulyje yra per mažai pasaulinėje rinkoje galinčių konkuruoti idėjų ir asmenybių, be to, per mažai dėmesio skiriama pripažintiems užsienio mokslo žmonėms pritraukti. 
 
Anot V.Petrikaitės, tai pasireiškia ir kuriant integruotus studijų bei verslo slėnius: pinigai esą „skiriami sienoms ir aparatūrai“, bet mažai galvojama apie tai, kuo reikės juos „užpildyti“. Anot jos, jei būtų skiriama dėmesio ir lėšų mokslininkams iš užsienio privilioti, tai ne tik pakeltų Lietuvos mokslo kokybę, bet ir paskatintų Lietuvoje pasilikti jaunus mokslininkus.
 
Pasak sąjungos eksperto Tomo Žalandausko, Lietuvoje iš maždaug 6000 mokslininkų apie pusė - beveik pensinio amžiaus. Jis ragino nebijoti skirti užsienio mokslininkams gerokai didesnių atlyginimų, kad šie pagerintų šalies mokslo kokybę.
 
„Lietuvoje labai bijome išsišokti (...) Jei norime prisitraukti dvidešimt gerų žmonių, šito dalyko reikia atsisakyt ir nebijoti - kad ir penkis žmones po 100 tūkst., bet nebijot tokio sprendimo“, – tikino jis.
 
Švedijoje dirbusi Vilniaus universiteto lektorė Vilmantė Pakalniškienė, lygindama Švedijos ir Lietuvos situaciją, atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taip pat trūksta tarpdisciplininių studijų programų bei inovatyvių idėjų, kurias galėtų panaudoti ir politikai. Anot jos, Lietuvoje, skirtingai nei Švedijoje, susidaro įspūdis, kad „mokslas – sau, o visas gyvenimas - irgi tarsi sau“.
 
Be to, anot V.Pakalniškienės, Lietuvoje per mažai skatinami jauni mokslininkai, jie apkraunami dėstymu ir negali pakankamai laiko skirti mokslinei veiklai.
 
Šaltinis: www.alfa.lt