Įpusėjo bakalauro ir magistro darbų rašymo laikas, artėja jų gynimai, tačiau ne visi studentai jaučiasi puikiai tam pasiruošę – daugeliui trūksta dėmesio ir patarimų iš jų darbo vadovo aukštojoje mokykloje. Tačiau pagalba yra – jau porą metų Lietuvoje veikia bakalauro ir magistro darbų rašymo konsultacijų organizacija „My Tutor“.

Kas yra „My Tutor“? 

„My Tutor“ yra pelno nesiekianti organizacija, kuri teikia darbų įvertinimo bei konsultavimo paslaugas studentams, kurie patys rašo savo baigiamuosius bakalauro ar magistro darbus. Ši paslauga susideda iš penkių pagrindinių dalių: temos aktualizavimo, darbo organizavimo, atskirų kolokviumų organizavimo ir diskusijų, korektūros bei pasiruošimo darbo gynimui. Kiekvienam studentui suteikiamas asmeninio darbo vadovas, sukuriamas individualus konsultacijų planas. Plačiau apie įmonę ir jos teikiamas paslaugas bei jų užsakymą galima sužinoti internetinėje svetainėje www.mytutor.lt (beje, organizacijos būstinė įsikūrusi Šiauliuose, tačiau visa veikla vykdoma Vilniuje elektroniniu būdu).

Kreipimosi į įmonę priežastys 

Dėl kokių priežasčių studentai dažniausiai kreipiasi į šią organizaciją? Viena iš priežasčių – nepakankamas dėmesys iš dėstytojo-darbo vadovo.

Šį savaitgalį paaiškėjo pretendentai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2009 metais Lietuvoje apgintas disertacijas.

Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.

Vertinimo komisijos sprendimu į antrąjį disertacijų atrankos etapą pateko disertacijos, kurias pernai apgynė fizikas Jūras Mickevičius, chemikai Edvinas Orentas ir Aušra Tomkevičienė, matematikas Giedrius Alkauskas ir statybos inžinerijos mokslų daktaras Viktor Gribniak. Apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją gauti toliau pretenduoja teisininkas Raimundas Moisejevas, menotyrininkas Liutauras Nekrošius, filologas Vytautas Rinkevičius, istorikas Valdemaras Klumbys ir sociologė Aušra Rimaitė.

Žengtas dar vienas Lietuvos aukštojo mokslo reformai labai svarbus žingsnis, padėsiantis pertvarkyti aukštųjų mokyklų valdymą. Iš Europos Sąjungos (ES) fondų bus skirta finansavimas septyniolikai programų, kurios skirtos didinti studijų sistemos efektyvumą.

Aukštosios mokyklos planuoja jungtis tarpusavyje, kitos - sulieti savo padalinius ar pakeisti juridinį statusą, taip gerokai supaprastinant valdymo sistemą. Iš šių lėšų taip pat numatomas aukštųjų mokyklų tarybų narių kompetencijos tobulinimas. Bendra projektų vertė siekia 17,5 mln. Lt.

„Įgyvendinus projektus, aukštųjų mokyklų valdymas taps labiau orientuotas į studentų, verslo ir visuomenės poreikius, taip pat bus užtikrinta aukštųjų mokyklų atskaitomybė visuomenei,“ – apie Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis iš dalies finansuojamų projektų naudą aiškina Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento ES paramos valdymo skyriaus Programų planavimo poskyrio vedėjas Aurimas Pautienius.

 Lietuva pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių 20-29 metų amžiaus grupėje. Tokių žmonių skaičius sudaro vidutiniškai 86 asmenis tūkstančiui gyventojų. Tačiau Lietuvoje finansavimas, tenkantis vienam mokiniui ar studentui, yra beveik mažiausias iš visos ES.

Lietuvoje per keletą pastarųjų metų vis mažėjo jaunų, 18–24 metų žmonių, kurie nebaigę vidurinės mokyklos toliau niekur nesimoko. Tokio amžiaus niekur nesimokančių jaunuolių Lietuvoje liko tik 7 proc., o ES šalių vidurkis – beveik 15 proc.

Pagal šio rodiklio pažangą Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Išskirtinų rezultatų, kaip rodo neseniai Europos Komisijos paskelbtas „ES švietimo pažangos raportas“, Lietuva yra pasiekusi ir pagal kitus švietimą apibūdinančius rodiklius.

Pasaulis juda nauju ritmu. Kad išlaikytų lyderės pozicijas, Europa privalo tapti kūrybiškesnė ir novatoriškesnė. Kūrybiškumas - tai laki vaizduotė, gebėjimas kurti naujoves, rasti naujų sprendimų ir formų, o novatoriškumas - gebėjimas keisti visuomenę ir ekonomiką. Įgyvendinamos idėjos įgyja praktinę vertę ir susieja kūrybiškumą su naujovėmis. 

Kad darytų pažangą, Europa turi didinti tiek privačiąsias, tiek valstybės investicijas į žinias. Išmintinga pažanga įmanoma tik gerbiant istoriją ir puoselėjant kultūros paveldą. Naujos žinios grindžiamos istorine išmintimi, o dauguma naujovių - nauji žinomų dalykų deriniai. Kultūra, kurioje telpa asmeninė ir kolektyvinė atmintis, yra svarbi šiame nuolat kintančiame pasaulyje renkantis, kuriuo keliu eiti.

Kūrybiškumas - esminis žmogaus veiklos aspektas. Kūrybiškumas klesti laisvame, atvirame ir įvairiame pasaulyje, kuriame užtikrinama socialinė ir lyčių lygybė ir vyksta kultūrų dialogas.